92024Rgs

Intymus gyvenimas brandoje: kaip išlaikyti aktyvumą ir komfortą?

Sklando mitas, kad seksualinis gyvenimas po 50 metų tampa mažiau malonus ar reikalingas nei iki penkiasdešimties. Priešingai paplitusiems stereotipams, seksas nėra skirtas vien jauniems žmonėms – juo galima mėgautis visą gyvenimą.

Mičigano universiteto mokslininkų atliktos apklausos duomenimis, 40–59 metų moterys mylisi vidutiniškai 4,68 karto per mėnesį, o 60–72 metų moterys – iki 1,74 karto per mėnesį. Tuo tarpu 40–59 metų vyrai turi lytinius santykius vidutiniškai 6,18 karto per mėnesį, o 60–72 metų vyrai – iki 3,13 karto per mėnesį. Senstant žmonės linkę rečiau mylėtis. Tai gali būti lemta su amžiumi susijusių hormoninių pokyčių, ilgalaikių ligų, pasikeitusių prioritetų ir kitų veiksnių. Seksualinis aktyvumas mažėja su amžiumi: iki 46 proc. 65–70 metų, iki 39 proc. 71–75 metų ir iki 25 proc. 76–80 metų žmonių vis dar turi lytinių santykių.

Įdomu tai, kad 2010 m. pradėta vartoti „Viagra“ (sildenafilis) neturėjo įtakos vyrų, vartojusių šį vaistą nuo erekcijos disfunkcijos, lytinių santykių dažnumui, palyginti su tais, kurie vaisto nevartojo. Panašūs duomenys gauti ir tyrimuose su moterimis: nors menopauzė paveikia vyresnių moterų lytinę funkciją, ji neturi įtakos lytinių santykių dažnumui, lyginant tas, kurios buvo gydomos pakaitine hormonų terapija (HRT), su tomis, kurios nesigydė.

Laikas sugriauti mitą, kad lytinis gyvenimas vyresnio amžiaus žmonėms yra pavojingas ar žalingas. 2019 m. Londono universiteto koledžo tyrimo duomenimis, vyresnio amžiaus žmonių dažnesni lytiniai santykiai yra susiję su mažesniu vėžio, išeminės širdies ligos ir kitų lėtinių ligų dažniu. Nors tai nereiškia, kad daugiau sekso apsaugos nuo šių ligų, tačiau seksualinė veikla ir gera sveikata dažnai yra susijusios.

2019 m. Anglijos Koventrio universiteto tyrimas parodė tiesioginį ryšį tarp dažnesnio sekso ir geresnių vyresnių žmonių pažintinių funkcijų, atminties, lankstesnio mąstymo, savikontrolės ir erdvės suvokimo. Vyresnių žmonių seksualinę gerovę lemia penki veiksniai: fizinis intymumas, emocinis artumas sekso metu, seksualinis suderinamumas, seksualinis pasitenkinimas ir seksualinės funkcijos problemos. Vyresni žmonės dažniau teikia didesnį prioritetą intymumui, santykiams ir meilei nei pačiam seksui. Be to, jie linkę laikyti seksą su partneriu intymesniu nei atsitiktinius lytinius santykius su keliais partneriais. Tačiau intymumas be sekso ne visada teikia tokį pat pasitenkinimą. Pagal 2020 m. tyrimą, kuriame dalyvavo apie 3800 vyresnio amžiaus žmonių, seksualinės gerovės jausmas geriausiai atitiko intymumo ir lytinių santykių dažnumo derinį. Bet kurio iš jų nebuvimas sumažino šį jausmą tiek vyrams, tiek moterims.

Kaip išlaikyti aktyvų seksualinį gyvenimą senstant? Jei žmogus nėra fiziškai ir emociškai sveikas, išlaikyti seksualinį aktyvumą gali būti daug sunkiau. Sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas pagerina savijautą, padidina energijos kiekį, pagerina libido ir seksualinę funkciją. Nutukimas ar antsvoris turi įtakos net jaunų žmonių seksualinei funkcijai, o vyresniems žmonėms šis poveikis dar stipresnis dėl dažniau pasitaikančių širdies, kvėpavimo ir kitų su senėjimu susijusių ligų. Išlaikant idealų svorį ir aktyviai sportuojant galima pagerinti lytinę funkciją bet kuriame amžiuje. 2020 m. tyrimo duomenimis, dieta, kurioje gausu daržovių, vaisių, riešutų, ankštinių augalų ir žuvies bei mažai raudonos ir perdirbtos mėsos, yra susijusi su mažesne erekcijos disfunkcijos rizika visose vyrų amžiaus grupėse. Moterų fizinis aktyvumas menopauzės metu ir po jos taip pat siejamas su pagerėjusia lytine funkcija. Kėgelio pratimai yra svarbūs vyresnių moterų seksualinei sveikatai.

Menopauzė – tai natūralus gyvenimo etapas, kai brandžios moters organizme nutrūksta menstruacijos. Paprastai ji prasideda tarp 45 ir 55 metų amžiaus, o vidutiniškai – apie 51,4 metus. Menopauzės perėjimo laikotarpiu silpnėja kiaušidžių folikulinė funkcija, kol galų gale menstruacijos baigiasi. Šis procesas lemia estrogenų stoką, o tai sukelia įvairius klinikinius simptomus.

Menopauzės metu dažniausiai patiriami urogenitalinio sindromo simptomai. Tai yra lytinių organų ir šlapimo pūslės bei šlaplės epitelio atrofija, kuri atsiranda dėl estrogenų stokos. Būdingi simptomai: makšties sausumas, niežėjimas, deginimas, skausmingi lytiniai santykiai (dispareunija), kontaktinis kraujavimas, lyties organų nusileidimas. Šlapimo sistemos atrofija pasireiškia dažnu, staigiu noru šlapintis, naktiniu ir skausmingu šlapinimusi. Estrogenų koncentracijos sumažėjimas po menopauzės sutrikdo kolageno, elastino ir mukopolisacharidų sintezę. Vystosi jungiamojo audinio atrofija, oda ir makšties sienelės plonėja, dubens raumenų tonusas silpnėja, o audinių kraujotaka ir inervacija sutrinka. Makšties gleivinė praranda elastingumą, sumažėja išskyrų, keičiasi rūgštingumas, todėl padidėja infekcijų rizika.

Kaip padėti moterims menopauzės metu? Pirmiausia rekomenduojama naudoti makšties drėkiklius bei lubrikantus lytinių santykių metu. Tačiau šios priemonės suteikia tik trumpalaikį palengvėjimą, todėl jas reikia naudoti nuolat. Svarbu pažymėti, kad jos nesustabdo urogenitalinės sistemos senėjimo.

Menopauzės sukeltiems urogenitaliniams simptomams gydyti dažniausiai rekomenduojama mažų dozių estrogenų terapija makšties srityje, o ne sisteminė estrogenų terapija. Tačiau kai kurios moterys atsisako šio gydymo dėl nepasitikėjimo hormonų terapija. Pastaruoju metu populiarėja hialurono rūgšties ir/ar PRP (trombocitais praturtintos plazmos) injekcijos į makštį, kurios padeda atstatyti drėgmę, padidina gleivinės elastingumą, pašalina niežėjimą ir skausmą.

Hialurono rūgštis – tai organizmo gaminama natūrali medžiaga, kuri suteikia audiniams drėgmės, tonuso ir elastingumo. Hialurono rūgštis puikiai sulaiko vandenį; ketvirtadalis arbatinio šaukštelio šios rūgšties gali surišti apie šešis litrus vandens. Ji yra dažna įvairių gelių, kremų, asmeninių lubrikantų ir injekcijų, skirtų makšties išsausėjimui ar skausmui malšinti, sudedamoji dalis, ypač moterims, patiriančioms menopauzę.

Trombocitais praturtinta plazma (angl. Platelet Rich Plasma – PRP) skatina audinių regeneraciją ir atjaunėjimą, padidina kolageno gamybą ir veikia kaip „biologiniai klijai“, skatinantys audinių gijimą, nesukeldama alergijos. PRP makšties atjauninimas – tai gydymo metodas, kurio metu trombocitais praturtinta plazma sušvirkščiama į makšties sieneles. Šioje plazmoje yra augimo faktorių, citokinų ir kitų gydomųjų elementų, kurie gali skatinti kolageno, fibroblastų ir elastino gamybą. Tai padeda atstatyti makšties odos tonusą ir elastingumą, skatina makšties sekreciją ir atkurią drėgmę. PRP gydymas gali būti naudingas ne tik esant makšties sausumui, sumažėjusiam lytiniam potraukiui, bet ir tarpvietės randų minkštinimui, vulvos kerpligei, bei makšties dažnų uždegimų gydymui. Kadangi PRP terapija yra simptominis gydymas, jos poveikis gali būti laikinas, ir norimas efektas priklauso nuo individualių organizmo savybių. Paprastai rekomenduojama atlikti procedūrą kas 12 mėnesių, tačiau norint pasiekti ilgalaikį rezultatą, rekomenduojama atlikti 3 procedūras vieno mėnesio intervalu.

Vyresnio amžiaus poros dažnai susiduria su problemomis, tiesiogiai veikiančiomis seksualinę funkciją, tokias kaip erekcijos sutrikimai, makšties sausumas, skausmas ir sumažėjęs lytinis potraukis. Kiekviena problema gali būti gydoma skirtingais būdais, todėl svarbu apie tai kalbėtis su gydytoju ir aptarti visas galimybes.

Seksas nėra pienas, kuris, pasibaigus galiojimo laikui, surūgsta. Tiesą sakant, seksas labiau primena puikų vyną – su amžiumi jis gali tapti geresnis. Būti seksualiu galima tol, kol to norima. Tai neturi nieko bendra su amžiumi – tai susiję su santykiais ir žmogumi, su kuriuo esama.

Dr. akušerė-ginekologė Goda Jievaltienė








Palikti komentarą

Your email address will not be published. Required fields are marked *